Apie organizacijos tvarumo praktikų ir HR procesų sąsają pasikalbėjome su klimato ir tvarumo komunikacijos agentūros „Gamtos bičiuliai“ įkūrėja, radijo laidos „Tvari Lietuva“ vedėja ir tvarumo mokymų platformos „Sustain Academy“ turinio kūrėja Rugile Matusevičiūte.
1. Rugile, turi ilgą CV ir Lietuvos socialinėje erdvėje tampi vis įtakingesniu tvarumo tematika kalbančiu balsu. Galbūt gali trumpai prisistatyti mūsų skaitytojams ir papasakoti kada ir kaip patraukei tvarumo keliu?
Pirmiausia, ačiū už komplimentus!:)
Savo karjerą pradėjau dar bakalauro studijų metais, kai su kolega Andriumi įkūrėme pirmąją lietuvišką tinklalaidę apie tvarumą „Išpakuota”. Vėliau sekė visa virtinė veiklų tvarumo ir aplinkosaugos srityje - organizavau Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą, upių valymo akciją, prisidėjau prie ekspedicijos už švarią Lietuvą, medžių sodinimo iniciatyvų. Šalia šios veiklos pradėjau vesti mokymus apie tvarumą ir aplinkosaugą verslams, organizacijoms, mokykloms, dėsčiau Vytauto didžiojo universitete. Taip pat buvau projekto „Tvari Lietuva”. vadovė, tuo metu sukūriau pirmąją savo dokumentiką apie klimato kaitą pavadinimu „Bananų respublika”. Visai neseniai pasibaigiau Oksfordo universiteto ir Reuters instituto Klimato žurnalistikos programos kursus. Šiuo metu aktyviai organizuoju tvarumo konferenciją „MOMENTUM”, taip pat gamtos pažinimo stovyklą suaugusiems pavadinimu „Gamtos bičiuliai” ir įkūriau agentūrą, kuri dirba prie įvairiausių tvarumo komunikacijos projektų.
Iš esmės turiu aistrą dviems dalykams - turinio kūrimui ir aplinkosaugai, juos abu ir žongliruoju savo karjeroje.
2. Kalbant apie tvarumo ir socialinio jo aspekto skatinimą organizacijose, koks vaidmuo tenka personalo specialistams? Jei reikėtų įvardyti 3 svarbiausius tvarios darbo aplinkos kūrimo aspektus, kokie jie būtų?
Jei atvirai, aš tikiu, kad visos trys tvarumo sritys (aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir darni valdysena) prasideda nuo personalo specialistų. Atleiskit, kad dar viena kompleksiška tema krenta ant jūsų pečių, tačiau kaip ir visiems reikšmingiems pokyčiams organizacijose, tvarume yra būtinas visų darbuotojų įsitraukimas ir kolektyvinis suvokimas nuo apačios iki viršaus. Duosiu pavyzdį - jūsų organizacija nusprendžia ženkliai sumažinti savo sugeneruojamas šiltnamio efektą sukuriančias emisijas, tai reiškia, kad šį tikslą įgyvendinti reikia asmenų, kurie renka duomenis (apie absoliučiai visą įmonės veiklą), žmonių, kurie juos apdoroja, analizuoja, kolegų, kurie daro išvadas ir svarbiausia, iš gautų išvadų visa įmonė turi pradėti įgyvendinti pokyčius. Norint sumažinti savo taršą, turite pradėti rečiau į darbą važiuoti automobiliais, mažinti įsigyjamų nereikalingų produktų kiekį, keisti savo tiekėjus, atsakingai rūšiuoti ir panašiai. Jeigu paklaustumėte savęs - kiek skirtingų darbuotojų reikia, kad visi šie pokyčiai būtų įgyvendinti? Turbūt nesumeluosiu pasakydama, kad tai vienaip ar kitaip palieks absoliučiai kiekvieną iš jūsų kolegų.
Dėl to vienas didžiausių mitų yra tai, kad tvarumas esą yra vieno departamento ar vieno kolegos atsakomybė. Su tokia mąstysena tikrai nepasieksite išsikeltų tikslų ir neatitiksite ES griežtų tvarumo reikalavimų.
Paskaičius šias mano mintis gali susisukti galva - tai nuo ko pradėti? Aš siūlau pirmiausia suburti vadovų komandą, kuri atsakinga už skirtingas sritis jūsų organizacijoje. Pirmiausia, suorganizuokite jiems išsamius tvarumo mokymus - pradėkite nuo visiškai elementarios informacijos ir po truputį kilkite kol pasieksite teisinius ir valdysenos aspektus. Kai šie vadovai jau turės aiškų suvokimą kas yra tvarumas ir negalvos, kad tai tik rūšiavimas ar važinėjimas dviračiu, tada galite po truputį su šia tema supažindinti įvairių skyrių darbuotojus. Svarbu nuo pat pradžių įskiepyti savo kolegoms esminę mintį - tvarumas apima viską. Kiekvieną veiksmą galime daryti daugiau ar mažiau tvariai.
Kai jau atliksite šiuos namų darbus, galime pradėti gilintis į skirtingas tvarumo kategorijas - aplinkosaugos, socialines ir valdysenos. Kol vieniems kolegoms aktualesnė yra aplinkosaugos sritis (galbūt jie dirba su medžiagomis, tiekėjais ir pan.), personalo skyrius turėtų lyderiauti socialinėje srityje - sąžiningi atlyginimai, asmenų su negalia integracija, tolerancija, vienodos galimybės augti, darbo ir poilsio balanso skatinimas. Kiekviena organizacija turi savo stiprybes ir silpnybes ir tikrai neišeis padaryti visų pokyčių staiga. Rekomenduoju pasidaryti išsamią turimų duomenų analizę, apklausti savo darbuotojus ir iš turimų duomenų daryti išvadas. Galbūt jūsų įmonėje darbuotojai neišnaudoja tėvystės dienų ar atostogų, galbūt trūksta galimybių tobulėti, o gal vis dar susiduriate su viena populiariausių problemų - nesąžiningu atlyginimų skirtumu tarp lyčių. Ką daryti sužinosite tik turėdami duomenis apie savo organizaciją, o kaip taisyklė, tvarumo duomenų kol kas daugelis įmonių neturi.
Tad štai trys žingsniai, nuo kurių siūlau pradėti:
1. Suburkite skirtingų komandų vadovus ir lyderius ir išsamiai supažindinkite juos su tvarumo tema, griežtėjančiais reikalavimais, organizacijos iššūkiais ir tikslais.
2. Kartu su kolegomis atsakingai pasiskirstykite atsakomybes, kuris skyrius atsakingas už kokį tvarumo aspektą.
3. Atlikite išsamų duomenų rinkimą ir analizę - tam gali tekti samdyti pagalbą iš išorės.
Turėdami duomenis suraskite “skaudžiausius” taškus ir susikurkite išsamų veiksmų planą, kaip juos spręsite.
3. Prisidedi prie „Sustain Academy“ tvarumo mokymų organizacijoms turinio kūrimo. Kalbant apie darbuotojų ugdymą, į kokius įgūdžius ir kompetencijas turėtų orientuotis HR, kad darbuotojai galėtų prisidėti prie tvaresnės ateities (organizacijose ir už jų ribų) kūrimo?
Pirmiausia, svarbu turėti išsamų suvokimą kas yra tvarumas, kad tai nėra tik rūšiavimas ar važiavimas dviračiu. Tvarus vystymasis apibrėžia siekį naudoti planetos resursus taip, kad jų užtektų ir ateities kartoms. Kai žmonės pradeda gilintis kas yra tvarumas, jie supranta, kad tai apima ir tai ką jie valgo, ką dėvi, kaip keliauja, kokius projektus vysto, su kuo bendradarbiauja, net kokius KPIs išsikelia.
Taip pat svarbu yra skirti, kaip sakoma ,,pelus nuo grūdų”. Dažnai girdžiu, kaip organizacijų atstovai giriasi tvarumu nes pradėjo rūšiuoti, taupo vandenį ar padovanojo savo darbuotojams daugkartines gertuves. Atleiskite, bet tai elementari higiena, kurią privalo vykdyti visos Europoje veikiančios organizacijos. Kitaip tariant - čia jūsų pelai. Tai kyla iš riboto suvokimo kas yra tvarumas ir manymo, kad tai tik mažas ir lengvas trendas, kuris greit praeis.
Galiausiai, susirinkę duomenis apie organizaciją, išsiaiškinkite kur jums tikrai skauda - kur daugiausiai teršiate, kokie yra didžiausi darbuotojų skauduliai, kur trūksta skaidrumo. Išsikelti kelis aiškius ir tikslius prioritetus ką norite pakeisti ir kodėl - tai jūsų “grūdai”. Nešokinėkite, nebandykite visko išspręsti iš karto.
Ir svarbiausia, prieš priimdami sprendimus ar išsikeldami naujus tikslus, visada stenkites tame įmatyti ne tik darbą ir nuostolius, bet ir naudą. Tvarumas yra apie ilgaamžiškumą, saugumą - tai yra nauda. Nematykite tvarių veiksmų kaip savęs apribojimo ar bausmės, o veikiau reikalingą discipliną, kuri padės užtikrinti organizacijos sėkmę ateityje.
4. 1. Globalios tendencijos rodo, kad įsipareigojimas darnaus vystymosi tikslams padeda įmonėms pritraukti ir išlaikyti darbuotojus. Ar tokia tendencija pastebi ir Lietuvoje?
Tvarios organizacijos užtikrina etiškas darbo sąlygas, sąžiningą atlyginimą, skaidrumą. Joms rūpi darbuotojų gerovė, jos nuolat vykdo apklausas, siekdamos išgirsti darbuotojų poreikius. Natūralu, kad tai skamba patraukliai kiekvienam, kuris ieško naujos darbovietės. Tai tik dar vienas įrodymas, kad tvari valdysena yra ne bausmė, o galimybė - pritraukti naujus darbuotojus ir užtikrinti darbuotojų pastovumą.
4. 2. Vartotojai (tame tarpe ir darbuotojai) vis kritiškiau žiūri į organizacijų tvarumo komunikaciją. Įmonėms, neturinčioms tvarumo specialistų, apie šias temas kalbėti yra sudėtinga. Kaip komunikuojant apie organizacijos tvarumo praktikas įmonės viduje ir išorėje nepaslysti ir išvengti „greenwashing‘o“?
Nekomunikuoti. :)
Iš dalies juokauju, tačiau organizacijos pradeda girtis tvarumu gerokai per anksti. Vos pradedamas vienas ar kitas tvarumas veiksmas, žiūrėk, apie tai jau kalbama žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose. Kaip ir minėjau, elementarūs tvarumo veiksmai yra higiena ir nėra čia ko girtis. Girkitės tada, kai tikrai esate lyderiai, kai įgyvendinote reikšmingus pokyčius, kai turite ko išmokyti kitus. Jeigu kalbėdami apie savo tvarumą kažką turite nutylėti - nerizikuokite, anksčiau ar vėliau nutylėta tiesa išlįs į paviršių, o tai ne tik labai rizikinga jūsų reputacijai, bet ir galite turėti teisinių nemalonumų.
Į tvarumą nereikia žiūrėti kaip į reklaminę kampaniją ir jokiu būdu nepalikti šios užduoties spręsti tik rinkodaros skyriui. Komunikacija turėtų būti pats paskutinis tvarumo žingsnis.
5. Galbūt turi sektinų tvarios darbo aplinkos kūrimo versle pavyzdžių? Kokias praktikas, iniciatyvas, įrankius naudoja šios organizacijos?
Pirmiausia į galvą šauna kelios organizacijos, kurios skiria išskirtinį dėmesį socialiniai atsakomybei. „Ignitis grupė” turi ne vieną puikų pavyzdį, kaip reikėtų efektyviai integruoti tvarumo temą į personalo vadybą - darbuotojų ambasadorystės programos, emocinės gerovės užtikrinimas, lyčių lygybės skatinimas. Rekomenduoju pasidomėti jų vykdoma veikla ir galbūt kažką pavyktų integruoti ir jūsų organizacijoje. Taip pat dėmesio verta „Rimi Lietuva”, kuri jau ne vienerius metus aktyviai dirba asmenų su negalia integracijos srityje, siekdami suteikti tinkamas sąlygas ir įrangą savo kolegoms, kurie susiduria su vienokia ar kitokia negalia. Labai daug naudingos informacijos gali pasiūlyti „Lietuvos atsakingo verslo asociacija” (LAVA), kurioje yra gausus tvarių organizacijų. Čia rasite mokymų, renginių, susitikimų, kurie leis gilinti savo žinias ir, neabejoju. atneš naujų idėjų.
