Auksė yra organizacijos & žmonės praktikuoja @ EY , turintys tvirtų patirties padedant vietiniams & tarptautinis klientas, norintis sukurti stipresnius lyderius ir patekti į organizacijas. Iki EY Auksė įrodė, kad yra vyresnioji personalo specialistė, turinti įmonės patirties PMI, Barclays & SBA grupė tiek Lietuvoje & Tarptautiniu mastu. Jos išskirtinė patirtis yra žmogiškųjų išteklių strategijos, transformacijos, organizacinės & Asmeninių pokyčių valdymas ir kitos organizacijos plėtros sritys. Auksei uždavėme keletą klausimų apie tai, kaip atrodys darbo ateitis, kaip išlaikyti tą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir į ką personalo specialistai turėtų atsižvelgti pradėdami savęs tobulėjimo kelionę. Mėgautis!
Darbo ateitis – kuriuos kelis ramsčius paminėtumėte, kad apibūdintumėte, kaip jis vystysis per artimiausius 5 metus?
Pasaulyje ir Baltijos šalyse darbo pasaulyje ryškėja kelios tendencijos. Dažniausiai reikia paminėti nuotolinį arba hibridinį darbą, tačiau apie tai buvo daug pasakyta, todėl norėčiau paminėti keletas kitų:
> Skaitmeninė transformacija ir automatizavimas:
Technologijoms toliau tobulėjant, organizacijos vis daugiau dėmesio skirs skaitmeninei transformacijai ir automatizavimui, siekdamos racionalizuoti procesus, pagerinti efektyvumą ir sumažinti išlaidas. Dirbtinis intelektas (AI), mašinų mokymasis ir robotų procesų automatizavimas (RPA) atliks pagrindinį vaidmenį automatizuojant pasikartojančias užduotis, todėl darbuotojai galės sutelkti dėmesį į strategiškesnį ir kūrybiškesnį darbą.
> Kvalifikacijų kėlimas ir perkvalifikavimas:
Spartus technologinės pažangos ir automatizavimo tempas lems reikalingų įgūdžių rinkinių pasikeitimą darbo rinkoje. Norėdami išlikti aktualūs, darbuotojai turės sutelkti dėmesį į kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, kad įgytų naujų gebėjimų. Darbdaviai ir švietimo įstaigos greičiausiai daugiau investuos į mokymo programas, siekdamos užtikrinti, kad jų darbo jėga išliktų prisitaikanti ir aprūpinta reikiamais įgūdžiais.
> Gerovės ir psichinės sveikatos akcentas:
Nuotolinio darbo revoliucija išryškino darbuotojų gerovės ir psichinės sveikatos svarbą. Tikimasi, kad per ateinančius penkerius metus įmonės daugiau dėmesio skirs palankios darbo aplinkos kūrimui, kurioje pirmenybė teikiama psichinei sveikatai, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai bei darbuotojų įsitraukimui. Lankstumas ir personalizavimas čia yra labai svarbūs visos darbuotojo kelionės metu.
> Decentralizuota darbo jėga ir pasaulinis talentų fondas:
Vis labiau paplitus nuotoliniam darbui, įmonės turės galimybę prisijungti prie pasaulinio talentų fondo. Geografinės ribos bus mažiau svarbios, o organizacijos gali priimti decentralizuotą darbo jėgą, samdydamos talentus iš įvairių regionų ir kultūrų.
> Aplinkos tvarumas:
Susirūpinimas dėl klimato kaitos ir aplinkos tvarumo turės įtakos darbo ateičiai. Tikėtina, kad įmonės imsis ekologiškesnių praktikų ir strategijų, kad sumažintų savo anglies pėdsaką, o darbuotojai gali ieškoti galimybių su aplinką tausojančiomis organizacijomis.
> Judrios ir pritaikomos organizacinės struktūros :
Hierarchinės organizacinės struktūros gali užleisti vietą judresniems ir pritaikesniems modeliams. Įmonės sieks labiau reaguoti į besikeičiančią rinkos dinamiką, klientų poreikius ir technologines naujoves.
Nors tikimasi, kad šie ramsčiai nulems darbo ateitį per ateinančius penkerius metus, būtina atsiminti, kad kraštovaizdis nuolat kinta ir gali atsirasti naujų tendencijų ir iššūkių, kurie neapsiribos galima numatyti šiandien. Prisitaikymas, novatoriškumas ir noras priimti pokyčius bus labai svarbūs, kad asmenys ir organizacijos klestėtų ateityje.
Į ką patartumėte atsižvelgti HR darbuotojams, planuojant savęs tobulėjimo kelią?
Šiam klausimui nėra „vieno dydžio“. Rekomenduočiau rinktis tarp kvėpavimo (ty HR partnerystės) arba žmogiškųjų išteklių kompetencijos gilumo (pvz., atlygis, talentų įgijimo valdymas, organizacijos tobulinimas ir pan.) ir ryžtis šiam keliui. Tai pasakius – žmogiškųjų išteklių specialistams reikia naujų įgūdžių, pavyzdžiui, kritinių & sisteminis mąstymas, projektų valdymas, organizacinis projektavimas.
Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra šiais laikais yra tokia svarbi – kaip organizacijos galėtų geriau reaguoti į šį iššūkį?
Nesvarbu, ar kalbėtume apie darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ar mišrų darbą, ar bet kokį kitą aspektą darbo vietoje – mano atsakymas į tai visada yra PASITIKĖJIMAS. Jei mums pavyks sukurti pasitikėjimo kultūrą, kurioje žmonės gali kalbėti, dalytis savo idėjomis ir rūpesčiais, jie taip pat bus atsakingi už rezultatus bei asmeninę gerovę ir kreipsis į vadovybę, jei jiems prireiks pagalbos. Kai pasiekiate tokio tipo santykius, nereikia jokių priverstinių darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros programų, viskas vyksta natūraliai, o organizacija veikia kaip sveikas organizmas.
Dirbate su transformacijomis – ar galėtumėte papasakoti apie savo asmeninius pokyčius, kurie padarė didelę įtaką jūsų gyvenimui?
Įdomu tai, kad sunkiausi išgyvenimai palieka stipriausius pėdsakus mūsų gyvenime. Man – tai buvo BGOL (Barclays Group Operations Center) uždarymas Lietuvoje ir 1500 žmonių perėjimas į naujas galimybes darbo rinkoje užtikrinimas. Kaip organizacijos vadovas išsikėliau sau tikslą – paversti šį sunkų ir skausmingą projektą svarbiu – ne tik mano gyvenime, bet ir gyvenimuose & visų paveiktų žmonių karjeros. Ir aš nuoširdžiai tikiu (ir gavau atsiliepimų), kad mums daugiausiai pavyko! Ir tai pakeitė mane kaip lyderę, kaip pilietę, bet svarbiausia – kaip žmogų.
