Darbuotojų emocinė gerovė tapo svarbiu daugumos verslų prioritetu visame pasaulyje. Geriau vėliau nei niekada! Domėtis naujausiomis strategijų ir atsižvelgti į gerąją praktiką (o taip pat ir į savo darbuotojų nuomonę) yra labai svarbu kuriant sveiką ir produktyvią darbo vietą. Panagrinėkime pagrindinius emocinės gerovės darbe aspektus, apžvelkime tyrimų duomenis ir pažiūrėkime, ką daro pasaulyje pirmaujančios įmonės, kad išlaikytų pranašumą siekiant šio tikslo.
Emocinės gerovės svarba
Emocinė gerovė yra klestinčios darbo vietos pagrindas. Ji apima darbuotojų gebėjimą valdyti stresą, palaikyti pozityvius santykius, jausti savo darbo tikslą bei pastebėti pasiekimus. Kai darbuotojai yra emociškai sveiki, jie yra labiau įsitraukę, produktyvesni ir atsidavę savo darbovietei, o prasta emocinė sveikata gali lemti perdegimą, sumažėjusį produktyvumą ir didelę darbuotojų kaitą. Esame įsitikinę, kad to nenorite.
Šiek tiek skaičių:
1. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija ir nerimas pasaulio ekonomikai kasmet kainuoja apie 1 trilijoną JAV dolerių dėl prarasto produktyvumo.
2. Bendrovės „Deloitte“ atliktas tyrimas parodė, kad kiekvienas 1 JAV doleris, investuotas į psichikos sveikatos iniciatyvas darbe, atsiperka 4 JAV doleriais, nes pagerėja sveikata ir produktyvumas.
3. Amerikos streso institutas praneša, kad stresas yra pagrindinė darbuotojų pasitraukimo iš darbo priežastis, o 83 % JAV darbuotojų patiria su darbu susijusį stresą.
Kaip padėti savo darbuotojams:
Nors visada verta paklausti (reguliarių apklausų ar individualių susitikimų metu), kaip geriausiai galite paremti savo darbuotojų gerovę, pateikiame keletą bendrų praktikų, jei siekiate sukurti produktyvią ir atsparią darbo vietą:
1. Teigiama darbo aplinka: Skatinkite pagarbos ir paramos kultūrą. Negalima nustatyti, ar darbo aplinka iš tiesų yra sveika, vien iš bendros biuro nuotaikos – reikia išklausyti kiekvieną savo komandos narį, kad tai užtikrintumėte. Reguliarios apklausos, individualūs susitikimai ir galimybė anonimiškai pateikti atsiliepimus yra būtini, kad darbuotojai jaustųsi išgirsti ir vertinami. Teigiama darbo aplinka mažina stresą ir didina bendrą pasitenkinimą darbu.
2. Lankstus darbas: Taip, mes vėl apie tai. Puikiai suprantame gyvo, ”akis į akį” bendravimo svarbą ir profesionalai sutinka, kad tai yra būtina. Tačiau šiandienos amžiuje lankstumas yra nepakeičiamas: nuotolinis darbas ir lankstus darbo grafikas padeda darbuotojams suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, sumažinti stresą bei pagerinti emocinę gerovę.
3. Reguliarios pertraukos: Tai savaime suprantama, bet dažnai pamirštama praktika. Skatinkite sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, primindami darbuotojams reguliariai daryti pertraukas – kalbame apie tokias taisykles kaip “jokių susitikimų per pietų pertrauką” ir nepanaudotų atostogų vengimą. Tai padeda išvengti perdegimo ir palaiko produktyvumą.
4. Prieiga prie psichinės sveikatos išteklių: Tai palyginti nauja, bet labai svarbi tendencija. Užtikrinkite, kad darbuotojai galėtų naudotis psichinės sveikatos priežiūros paslaugomis, pvz., konsultavimo paslaugomis, pagalbos darbuotojams programomis ir streso valdymo seminarais. Suprantame, kad daugelis įmonių turi biudžeto ir kitų resursų ribojimų, tačiau jau egzistuoja daugybė aukštos kokybės įrankių, kad nereikėtų visko kurti nuo nulio.
5. Fizinės sveikatos skatinimas: Ryšys tarp fizinės ir emocinės sveikatosyra nenuginčijamas. Skatinkite darbuotojus užsiimti fizine veikla, pasirūpinkite sveikais užkandžiais ir pasiūlykite sveikatingumo programas, apimančias mankštą, mitybą ir sąmoningumo praktiką. Pastebėsite skirtumą su dauguma darbuotojų, o net tie, kurie neįsitrauks, jaus jūsų rūpestį.
Naujausios darbuotojų emocinės gerovės strategijos:
1. Emocinės sveikatos mokymai vadovams: Mokymai vadovams, kaip atpažinti emocinius sutrikimus ir suteikti tinkamą paramą, turi itin didelę reikšmę. Šios programos tampa vis populiaresnės, nes padeda sukurti empatiškesnę ir labiau palaikančią vadovų komandą. MELP tyrimas atskleidė, kad 23% procentai darbuotojų įvardijo gerą ryšį su vadovu kaip labiausiai motyvuojantį faktorių darbe.
2. Sveikatingumo programos ir platformos: Skaitmeninių sveikatingumo platformų naudojimas gali suteikti darbuotojams prieigą prie psichin4s sveikatos išteklių, sąmoningumo pratimų ir streso valdymo priemonių. Programėlės kaip „Headspace“, „Calm“ ir „Lyra Health“ tampa populiariomis darbuotojų sveikatingumo programų dalimis.
3. Lanksčios naudos: Individualius poreikius atitinkančios asmeninė naudos gali prisidėti prie darbuotojų gerovės. Į pasirinkimus įtraukus emocinės sveikatos dienas, sveikatingumo išmokas ir individualius gerovės planus, leisite darbuotojams pasirūpinti savimi taip, kaip jiems norisi. Turime ne vieną praktinį atvejį, kaip įmonės naudoja MELP naudas, kad sukurtų personalizuotą emocinės sveikatos priežiūros paketą savo darbuotojams – susisiekite, jei norite sužinoti daugiau.
4. Sveikatingumo programų sužaidybinimas: Nors dauguma įmonių jau turi tam tikras sveikatingumo programas, vis daugiau jų įtraukia žaidybinimą tam, kad padidintų darbuotojų įsitraukimą. Tai gali apimti sveikatingumo iššūkius, apdovanojimus ir kitus elementus, dėl kurių sveikatingumo veikla tampa malonesnė ir labiau motyvuojanti. Tam yra nemažai įrankių, todėl nereikia jaudintis dėl papildomo darbo skaičiuojant taškus ir perkant prizus.
Ką daro didžiosios pasaulio įmonės?
Jau minėjome, kad svarbu išklausyti savo komandos poreikius, tačiau žiūrėti į gerąją praktiką - neišvengiama, kai kalbama apie šią nuolat kintančią emocinės gerovės darbe temą. Taigi, ką daro didžiosios įmonės ir ar tai veikia?
1. Google: „Google“ išsami sveikatingumo programa apima sporto centrus, psichologinę pagalbą ir sveikatingumo instruktažą. Jie taip pat siūlo lanksčias darbo sąlygas ir veiksmingą darbuotojų pagalbos tarnybą. Šių iniciatyvų poveikis - aukštas darbuotojų pasitenkinimas ir jų išlaikymo rodikliai.
2. Salesforce: „Salesforce“ pabrėžia gerovės kultūrą, įgyvendinant tokias iniciatyvas, kaip programa „B-Well Together“, siūlant, sąmoningumo užsiėmimus ir internetinius sveikatingumo seminarus. Jie taip pat siūlo dosnias laisvo laiko taisykles, kad užtikrintų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Ši programa padidino darbuotojų įsitraukimą ir 6% pagerino bendrus darbuotojų gerovės rodiklius.
3. Microsoft: „Microsoft“ teikia įvairias sveikatingumo išmokas, įskaitant galimybę naudotis psichikos sveikatos ištekliais, sveikatingumo stipendijas ir lankstų darbo grafiką. Be to, kompanija daug dėmesio skiria įtraukios darbo aplinkos kūrimui. Dėl šių pastangų darbuotojų produktyvumas padidėjo 12%, o neatvykimo į darbą atvejų sumažėjo 7%.
4. SAP: SAP „Pasaulinė sąmoningumo praktika“ siūlo darbuotojams sąmoningumo ir emocinio intelekto mokymus. Jie taip pat turi išsamią psichikos sveikatos programą, kuri apima konsultavimą ir atsparumo mokymus. Šių programų poveikis akivaizdus: SAP pranešė, kad investicijos į psichikos sveikatą atsipirko 200%, o darbuotojų streso valdymo įgūdžiai gerokai pagerėjo.
5. Unilever: „Unilever“ programa „Lamplighter“ orientuota į psichinę ir fizinę sveikatą, suteikiant darbuotojams įrankių ir išteklių stresui valdyti ir gerovei gerinti. Įmonė taip pat skatina lanksčią darbo kultūrą, kad palaikytų darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Programa padėjo 15% sumažinti su stresu susijusių neatvykimų į darbą ir pastebimai padidinti darbuotojų pasitenkinimą bei produktyvumą.
Ne tik skambi frazė
Emocinė gerovė darbe yra ne tik skambi frazė - tai labai svarbus organizacijos sėkmės aspektas. Kurdamos palankią aplinką, siūlydamos lanksčias darbo galimybes, suteikdamos galimybę naudotis psichikos sveikatos ištekliais ir neatsilikdamos nuo naujausių strategijų, įmonės gali gerokai pagerinti savo darbuotojų emocinę sveikatą. Tokios didelės bendrovės kaip „Google“, „Salesforce“, „Microsoft“, SAP ir „Unilever“ rodo pavyzdžius taikydamos novatoriškus metodus. Sekdamos jų pavyzdžiu, net ir mažesniu mastu bei lėtesniu tempu, įvairaus dydžio organizacijos gali turėti laimingesnius, sveikesnius ir produktyvesnius darbuotojus.
